SAULĖS KOLEKTORIAI

Saulės kolektorius, tai įrenginys konvertuojantis šaulės šviesą į šilumą. Skirtingai nuo saulės baterijų, saulės kolektoriuje negaminama elektros energija, jame šiluminė energija nuukreipiama tiesiai į šilumnešį. Pagkrindinė saulės kolektorių panaudojimo sritis –  šilumos gamyba ir šilto vandens ruošimas.

Saulės kolektoriai skirstomi į dvi pagrindines grupes.

  1. Vakuuminiai. Tai dvigubo vamzdelio, beorėje kolboje sistema. Įšorinė stiklinė kolba permatoma, jos viduje sumontuotas antras cilindras padengtas šviesą sugeriančia medžiaga. Beorė erdvė atlieka termoizoliatoriaus funkciją ir didina įrenginio ėfėktyvumą 15-20%.Tai įpač svarbu tose geografinėse platumose, kuriose saulės diena sąlyginai trumpa. Taip pat ši termoizoliacinė beorės kolbos savybė aktuali žemų temperatūrų zonoje.
  2. Plokšti kolektoriai sudaryti iš saulės šviesą sugeriančios ploštės, savo energiją perduodančios vamzdelių sistemai. Siekiant padidinti sistemos efektyvumą, šviesą sugeriančios ploštės dažomos kuo mažiau šviesą atspindinčiais dažais. Geriausiai šviesą sugeria titano oksido arba juodo nikelio pagrindu pagaminti dažai. Skaidri kolektoriaus dalis gaminama iš grūdinto stiklo arba polikarbonato, nugarinė dalis dengiama termoizoliacine medžiaga.

Iš atskirų modulių surenkamas norimos galios šilumos jėgainė, vamzdelių sistema sujungiama ir šilumnešis nukreipiamas į išsiplėtimo indą – akumuliatorių. Iš jo, teka  į vartotojo vandens sistemą.

Saulės kolektoriaus sistema gali būti vieno kontūro, kai kolektoriaus kontūre cirkuliuoja vanduo, kuris ir nukreipiamas į vartotojo magistralinę sistemą. Kitas variantas – dviejų kontūrų sistema.Tai sistema, kai pačiame saulės kolektoriuje cirkuliuoja neužšalantis skystis, jis per šilumokaitį perduoda sukauptą šilumą į vartotojo vidinį magistralinį tinklą.