VĖDINIMAS
Vėdinimas – vieną svarbiausių pastato ar patalpos sistemų, užtikrinančiu šviežio oro patikimą ir mikroklimato palaikimo. Oro kaitos dėka name, bute, ofise sukuriamos optimalios sąlygos gyvenimui ir darbui. Mikroklimatas užtikrinamas daugeliu faktoriu, tokiu kaip temperatura, santikinė oro dregmė, oro kaita, oro judėjumo greitis, kietujų dalelių kiekis ore, kvapai ir kt. Jei su temperaturą lengvai susitvarko šildymo ir kondicionavimo sistemos, tai kitų faktorių įtaką galima kontroliuoti tik įrengus vedinimo sistėmą arba reguliarių išvėdinimų.
Vėdinimo sistemos paskirtis:
– šviežio oro padavimas;
– anglies dvideginio pašalinimas;
– nemalonių kvapų ir kitų kenksmingų medžiagų pašalinimas;
– įvairių grybelių sporų kiekio ore sumažinimas;
– oro temperatūros reguliavimas;
– santykinės oro drėgmės reguliavimas.
Namo, būto ar ofiso oras tai tas pats oras, kuris patenka į patalpą iš lauko. Be to oras gyvenamoje patalpoje dažnai labiau užterštas negu lauke. Taip yra dėl to, kad nežiurint i lauko oro užterštumą (gamybos tarša, automobilio išmetomos dūjas, žmoniu iškvepamas anglies dvideginis), oras lauke nuolat maišosi dėl naturalaus oro judėjimo. Patalpos ribose šią funkciją gali atlikti tik vėdinimas.
Kasdieną žmogus iškvepia apie 20 000 litrų oro, kartu iškėpia apie 600 litrų anglies dvideginio (СО2). Suaugęs žmogus, garų pavidalu, iškvepia iki 1 litro vandens. Taip pat dėgmę išskiria buitiniai prietaisai: lygintuvas, skalbyklė, maisto gamyba, augalai ir t.t. Net įprasti buityje daiktai išskiria įvairias medžiagas kurios pakliūna į orą.
Toli gražu ne visos sveikatos problemos susijusios su prastu maitinimuosi, pervargimu ir poilsio tūkumu. Šiuolaikinėmis sąlygomis ekologija turi didžiulę įtaką sveikatai. Ore esančios kenksmingos medžiagos geli smarkiai pabloginti savijautą.
Dauguma žmonių apie ventiliaciją nesusimasto. Ventiliacija laikoma savaime suprantamu dalyku kuriam nereikia papildomų išlaidų, bei apmąstymų šia tema. Taip ir buvo iki masinio hermetiškų langų paplitimo. Name pakako įrengti ventiliacijos ištraukimo kanalus virtuvėje ir vonioje, tuomet oras per nesandarius langus pakliūdavo į patalpą, sušildavo ir pasišalindavo per ventiliacijos kanalus. Kai langai ir durys tapo visiškai sandarūs šviežiam orui nėra pro kur patekti į namą.
Esančios ventiliavimo sistemos skirtingai skirtingai atlieka savo funkcijas:
Natūrali vėdinimo sistema yra kiekvienoje patalpoje. Ji vyksta dėka pastato konstrukcijos nesandarumo, arba įprasto kambarių išvėdinimo, arba įrengiant specialias oro padavimo-ištraukimo sistemas kurios gali reguliuoti oro apykaitą. Natūralios ventiliacijos darbo principas vyksta dėl:
– lauko ir kambario oro temperatūrų skirtumo;
– apatinio (vėdinamos patalpos) ir “viršutinio oro stulpo” slėgio skirtumo – oro ištraukimo įrenginio įrengto ant pastato stogo;
– vėjo slėgio dėka.
Natūralios ventiliacijos darbas priklauso nuo besikeičiančių faktorių, tokių kaip, oro temperatūra ir vėjo stiprumas bei kryptis.
Mechaninė ventiliacija oro kaitą užtikrina įrangos pagalba, kuri sukuria trauką. Mechaninės ventiliacijos privalumas tas kad yra galimybė, autonomiškai, nepriklausomai nuo išorės veiksniu tiekti ir šalinti orą, pakankamai dideliais kiekiais. Be to tokiose sistemose naudojimas, filtrų, šildytuvų, aušintuvų, rekuperatoių ir kitų prietaisų praplačia vėdinimo galimybęs (oro valymas, šildymas ir vėsinimas).
Paduodanti ventiliacija užtikrina šviežio oro petekimą į patalpą. Ištraukiamoji ventiliacija savo ruožtu pašalina atidirbusį orą. Kaip taisyklė šiuolaikiškos vėdinimo sistemos yra padavimo-ištraukimo.. Tokių sistemų išskirtimumas yra jų subalansavimas.
Kanalinė vėdinimo sistema oro pernešimui turi išsišakojusį ortakių tinklą, bekanalė sistema tokio tinklo neturi. Tokia ventiliacija gali būti tiek vietinė, tiek visuotinė.
Vietinė ventiliacija gali būti paduodama, ištraukiamoji ir paduodama-ištraukiamoji. Vietinė vėdinimo sistema užtikrina oro patekimą ir ištraukimą tam tikroje vietoje. Dažniausiai tokios sistemos naudojamos pramonėje, namų sąlygomis, pavyzdžiui virtuvės ištraukimas. Žinoma visų patalpų vėdinnimui ji netinkama, todėk kad dirba tik nedidelėje, ribotoje erdvėje, t.y. vietinė ventiliacija skirta spręsti vietines – likalias problemas (dūmų, kvapų šalinimas).
Visuotinė vėdinimo sistema dirba visame pastato tūryje, t.y. suprojektuota taip, kad oro padavimas ir ištraukimas būtų užtikrintas visame pastate. Visuotinė vėdinimo sistema gali būti natūrali, machaninė, paduodama, ištraukiama ir paduodama-ištraukiama. Tai labiausiai paplitęs vėdinimo būdas.
Vėdinimas su šilumos rekuperacija dirba ištraukiamo or šilumos gražinimo principu. Naudojant šilumos rekuperatorius (utilizatorius) sistema iš išeinančio iš patalpos oro dalį šiluminės energijos grąžina į patalpą paduodamam šviežiam šaltesniam orui. Tokios sistemos privalumas yra energijos taupymas paduodamo oro šildymui.
Centralizuota vėdinimo sistema bentros įrangos ir ortakių sistemos pagalba, pastate gali aptarnauti keletą patalpų. Tokio sprendimo privalumas – kapitalinių įdėjimų ekonomija ir energetinis efektyvumas. Bet kokią sistemą reikia pasirinkti pastato projektavimo etape.
Decentralizuota vėdinimo sistema skiriasi tuo, kad jos darbe atskiri elementai tarpusavyje nesusiję ir dirba autonomiškai. Tokios sistemos privalumas tas, kad sistemą galima įrengti atskirose patalpose, kostrukcijos paprastumas ir patogumas eksploeatuoti.
Bet kuriam objektui vėdinimo sistema kuriama individualiai atsižvelgiant į patalpos specifiką ir užsakovo pageidavimus. Tokių sistemų efektyvumas priklauso nuo inžinerinių sprendimų, įrangos kokybės ir profesionalumo atliekant darbus visuose etapuose.